Valentino dienos dovanos

Ypač savos gamybos. Pasidarykite restoraną namuose! Arba gaminkite paprastus patiekalus, bet suteikite jiems simbolinę širdelės formą. Tai gali būti ir sausainiai, ir pica, ir... kiaušiniai.

Tiesa, toks variantas tinkamiausias tuomet, jei švenčiate savo namuose. Jei keliausite į svečius, vienaip ar kitaip gaminį supakuoti teks, bet persistengti nebūtina. Pyragą galima palikti skardoje, mažesnius kepinius nusinešti dubenyje. O kad būtų gražiau ir paslaptingiau - aprišti audiniu, kurį po to parsinešite namo kartu su skarda ar dubeniu. Ir visiškai jokių papildomų atliekų po šventės! Furoshiki stilium :)

Jei pasirinksite tokį būdą, pasirūpinkite, kad maistas tiesiogiai nesilietų su audiniu - uždenkite jį vaškuole arba dangčiu ir tik tada apriškite. Nepamirškite pasirinkti tinkamo dydžio skepetėlės.

O gal apskritai parduotuvių vengti, juk ši šventė tokia vartotojiška, kad daugelis žmonių į ją numoja ranka?

Nors meilė ir neperkama, bet Valentino dieną be pirkinių sunkiai apsieisi. Gėlės, papuošalai, saldumynai, pliušiniai žaisliukai šluote šluojami iš lentynų ir kioskelių. Intymių prekių parduotuvės, ko gero, irgi susilaukia daugiau klientų, nei įprastai. Kone kiekviena parduotuvė turi specialius pasiūlymus būtent Valentino dienos proga. Kaip išsirinkti???

Vis dėlto Valentinkė man patinka. Ne todėl, kad mano meilės kalba (dažniausiai būna) - dovanos. Su nostalgija atsimenu mokyklos laikus, kai klijuodavom ant žandų širdutes ir rašydavom vieni kitiems laiškus. Draugams, draugėms, net mokytojams. Meilės gi per daug nebūna.

Bet pirkti vien dėl to, kad reikia kažką padovanoti tokia proga - nemėgstu. Pirkti milijono pakuočių, vynioti į celofanus, dar papuošti plastikinėm širdutėm ar balionais irgi nevilioja.

Todėl dovanos Valentinkei man labai patinka tokios, kurių apskritai nebūtina pakuoti (bet galima, jei norisi)! Pavyzdžiui:

MAISTAS

Dar viena labai gera, perdirbama / pernaudojama talpa - stiklainiai. Ten telpa ir tie patys sausainiai, ir pyrago ar kakavos ruošinys. O jei norisi valentiniškiau - tuos sausus produktus galima supilti į širdelės formą. Kartą bandžiau, kreivai šleivai, bet širdelė pavyko:

Ne skintos gėlės, o augalas vazone. Aišku, jei jūsų mylimasis / -oji rūpinasi gėlėmis taip, kaip aš (sykį buvo nudžiūvęs net kaktusas), gal šis variantas nėra pats geriausias.

Kita vertus, galima pasiūlyti augalu rūpintis dviese, te jis keliauja iš namų į namus - niekas taip nesuartina (ir neišryškina ryšio trūkumų), kaip bendras rūpestis.

Valentino dienos proga galima ir kokią širdelę ant vazono užklijuoti, ir eilutę užrašyti. Jei norisi - į audinį supakuoti.

AUGALAI

AUKA

„Mylėk savo artimą“, kaip sakoma. Tad jeigu jau apdovanojote meile vienas kitą, galbūt kils noras meilę paskleisti ir plačiau.

Pavyzdžiui, Ukrainoj kaži, ar kas Valentino dieną šiemet švenčia, tai galima jiems padovanot radarų.

Senukams meilės irgi dažniausiai trūksta, tai galima prisidėti prie iniciatyvos, skirtos jiems.

DAIKTAI NAMAMS

Sakot, rankšluostį ar pledą dovanoti neromantiška? O aš sakau, kad su idėja viskas gali būti romantiška. Jei jūsų antroji pusė vertina humoro jausmą, rinkitės šmaikščius daiktus. Jei norite užsiminti, kad norite praleisti daugiau laiko kartu tiesiog jaukiai būnant - supakuokite rinkinį iš pledo, arbatos ir žvakių.

Tai ar pakuoti tas dovanas, ar ne?

Jei norite įnešti paslapties ir jaukumo, pakuokite.

Šią dieną dovanas retai nešamės namo, dažniausiai išpakuojam prie mylimojo akių (juk taip įdomu pamatyti reakciją! O gal dovaną ir čia pat panaudoti?). O dovanos pakuotė? Ar ji lieka dovanotojui, ar keliauja į šiukšlinę? Jei tai skepetėlė, viskas aišku - pasilieka pas tą, kuris dovanojo, ir yra sėkmingai naudojama toliau. Net jei jūsų mylimasis nieko negirdėjęs apie furoshiki (didelė tikimybė), tai puiki proga diskusijai apie tvarius įpročius. Žmogaus, kuriuo pasitikite, juk nebaisu paprašyti atiduoti tą dovaninę skepetėlę, tiesa?